Dažniausiai Užduodami Klausimai Jeigu įsirenginėjate pirtį, ruošiatės keisti pirties krosnelę, arba turite klausimų dėl pirties
Rašykite: info@sauna.lt  arba  Skambinkite +370 616 40342 , +370 68633918 Atvykite į mūsų parduotuvę VISKAS PIRTIMS, Verkių 35, Vilniuje Mes pasidalinsime daugiau kaip 20 metų kauptomis žiniomis ir patirtimi,  o jeigu manysime, kad tai aktualu ir kitiems, patalpinsime čia.

Koks yra optimalus pirties aukštis?

Sėdinčio žmogaus aukštis (nuo sėdimos vietos) – 90-100 cm. Todėl atstumas nuo viršutinio pirties gulto iki lubų turėtų būti 100-120 cm. Su mažesniu atstumu neatsisėsite, o su didesniu – nenaudosite to karščio kuris susikaupia pirties viršuje. Patogaus sėdimo pirties gulto aukštis 40-45 cm, laiptelio 25-35 cm, pirties gulto vanojimui aukštis 90-110 cm. Taigi, jeigu jūsų pirtis nedidelė ten tilps du pirties gultai po 45 cm ir jeigu nuo viršutinio pirties gulto paliksite 120 cm,tai pirties aukštis bus 2,1 m, jeigu pirtis didesnė, galite padaryti 30 cm laiptelį, kad sėdint ant pirmo pirties gulto nešaltų kojos, tada pirties aukštis bus 2,4 m.

Iš ko gaminti pirties grindis?

Kad pirties grindys tarnautų ilgai, jas reikėtų daryti su plytelių, arba kita atsparia drėgmei ir lengvai prižiūrima danga. Ant šios dangos dedamos medinės grotelės, kurias po kiekvieno naudojimosi pirtimi reikia išdžiovinti. Ilgiausiai tarnauja maumedinės grotelės. Groteles reikėtų padengti jahtiniu laku, arba apsaugos priemonėmis skirtomis pirties gultams.

Ar reikia apsaugoti medieną?

Mediena savo struktūra yra porėta medžiaga, ir kuo ji lengvesnė, tuo tų skylučių ir tuštumų daugiau. Pirties apdailai naudojamos kaip tik lengviausios medienos rūšys, kuriose mikro ertmių yra daugiau negu pačios medienos. Bet koks nešvarumas patekęs į medienos skylutes gali būti nuvalytas tik mechaniškai, tai yra obliuojant, arba šveičiant pašalintas kartu su viršutiniu medienos sluoksniu. Medienos apsaugai pirtyse naudojamos dviejų tipų medžiagos, tai lakai ir impregnantai. Lakai medienos paviršių padengia plėvele, o impregnantai įsigeria į medienos poras ir neleidžia purvui skverbtis gilyn. Pirties lakai yra pigesnė apsauga ir nekeičia medienos spalvos, tačiau esant aukštai temperatūrai ir didelei drėgmei jie yra neatsparūs trinčiai. Tai yra jie gali būti naudojami tik tose vietose, kur nesiliečiama naudojantis pirtimi. Lakai netinka plautams, atlošams, porankiams, pogalviams ir t.t.. Plauti lakuotus paviršius galima tik atvėsusioje ir išdžiūvusioje pirtyje. Impregnantas giliai įsigeria į mediena ir paryškina jos spalvą, bet lieka visai nejaučiamas liečiant. Pirties impregnantai gaminami parafino aliejaus pagrindu. Parafino aliejus yra naudojamas kosmetikoje, neturi jokio kvapo, jo galima įsigyti vaistinėse, tačiau specialiai neparuoštas yra tirštas, sunkiai tepasi ir geriasi į medieną. Plaunant muilu arba plovikliais pašalinama ir dalis impregnanto, todėl dangą kartas nuo karto reikia atnaujinti.

Ar pirties sienose reikia gipso kartono?

Tikrai ne. Žmonės tikintys, kad pirties sienos nuo garo sušlampa, ieško sprendimo neegzistuojančiai problemai spręsti. Taip, pirties sienas ir lubas galima padaryti iš metalinių profilių, ant jų tvirtinti gipso kartoną, garo izoliaciją, prisukti tašelius ir iškalti dailylentę. Jeigu sienas darote iš metalinių profilių, gipso kartonas būtinas jų sutvirtinimui, jeigu iš medinių tašų, tai gipso kartonas visai nereikalingas. Gipso kartono nereikia ir vatai laikyti. Aliuminiu dengtas popierius gali laikyti dešimtis kartų didesnį svorį, nei 10 cm vatos. Dar daugiau, jeigu sienose yra gipso kartonas, prie jų negalima tvirtinti gultų, gultai turi kojomis remtis į grindis. Prie gipso kartono sunku tvirtinti garo izoliaciją ir oro tarpą formuojančius tąšelius. Taigi gaunasi sudėtingesnė, drangesnė ir silpnesnė konstrukcija. Jeigu galvojate, kad šlampa ir pūva teisingai padarytos pirties sienos, apsilankykite „Sigmos” sporto klubo rusiškoje pirtyje. Čia kasdien vanojamasi vantomis ir visur pilstomas vanduo. Gultinės lentos supūva ir keičiamos kas du metus. 2005 m mes darėme šios pirties kapitalinį remontą. Pertvarkos laikais iš neobliuotų medinių tąšų padarytas karkasas buvo sveikutėlis, nors garo izoliacija buvo padaryta iš persidengenčiai sudėtų aliuminio lapų su matomais plyšiais.

Kaip susikomplektuoti visas pirties medžiagas?

Pirties įrengimas dažniausiai prasideda nuo durų. Įstačius duris ir atlikus šlapius plytelių klijavimo bei dažymo darbus, galima pradėti dirbti su medžiu: rinkti medinį karkasą, dėti apšiltinimą, hidro izoliaciją, kalti dailylentę, kabinti gultus ir montuoti krosnelę. Mes Jums siūlome visas šias pirties įrengimui reikalingas medžiagas. TAUPYKITE laiką ir pinigus, visą pirties medžiagų komplektą Vilniaus mieste pristatome nemokamai. Taip pat siunčiame i užsienį

Kokius darbus atlikti prieš pirties įrengimą?

Iki pirties įrengimo (saunos įrengimo) turėtų būti atlikti šie darbai:

  1. Pirties patalpoje išklijuotos plytelės, arba kitokia drėgmei atspari danga.
  2. Iš paskirstymo dėžutės nuo atskiro automato atvesta elektra į krosnelės stovėjimo vietą (20cm aukštyje), arba į valdymo pultą. Tai priklauso nuo krosnelės tipo ir reikėtų pasiaiškinti krosnelės montavimo instrukcijoje. Šiuolaikinių krosnelių su mažais elektroniniais pultais, jėgos blokas, į kurį pasiduodama  įtampa, dažniausiai yra krosnelės apačioje.
  3. Ventiliacija. Būtina oro apykaita 6 kartai per valandą:
    1. Natūraliai ventiliacijai išvestas ventiliacinis kanalas iš pirties patalpos virš stogo, o oro padavimui  padaryta anga į priepirtį, arba lauką. Jeigu oras bus imamas iš priepirčio, būtina užtikrinti pakankamą oro pritekėjimą į jį, arba
    2. Jeigu yra galimybė prisijungti prie esamos ventiliacijos sistemos, atvestas ištraukimo ortakis į pirties patalpos palubę, kuris montuojant karkasą 50mm storio ortakiu bus nuleistas pirties sienoje. Oro padavimui padaryta skylė į priepirtį ir užtikrintas pakankamas oro pritekėjimą į jį, arba
    3. Galima sumontuoti atskirą ventiliacijos sistemą su oro ištraukimu iš pirties apačios ir oro padavimu virš pečiaus. Tai pati geriausia ventiliacijos sistema, nes palaiko mažiausią temperatūrų skirtumą pagal aukštį, nepriklausoma nuo oro sąlygų, oro srauto stiprumas reguliuojamas ventiliatoriaus sūkių reguliatoriumi, o orą galima išpūsti pro groteles lauko sienoje. Reikia numatyti ventiliatoriaus  bei reguliatoriaus montavimo vietas ir atvesti ten 220V (blogiausiu atveju – virš pirties, jeigu užtenka aukščio). Oro padavimas per skylę iš priepirčio arba lauko.
  4. Apšvietimui atvesta 220V silikoniniu kabeliu į šviestuvo montavimo vietą, arba paprastu laidu į dėžutę pirties patalpoje.
  5. Priešgaisrinei saugai, nuo priešgaisrinio kontūro į pirties lubų centrą atvesta 20mm plieninis vamzdis su sklende priepirtyje. Jį nuleidus žemyn ir sumontuojamas sprinkleris, kurio kapsulė plyšta temperatūrai pasiekus 1600C. Būtina tik visuomeninėms pirtims.
  6. Pageidaujama, kad aplinkinėse patalpose būtų baigti šlapi darbai ir jos būtų sausos, kitu atveju sumontuotą pirtį reikės saugoti nuo medienos išbrinkimo.
  7. Įrengtas kanalizacijos trapas, tai nebūtina asmeninėms pirtims, tačiau palengvina eksploataciją.
  8. Atvestas vandentiekis, nors mūsų nuomone pakanka čiaupo preišpirtyje. Jeigu priešpirtyje yra dušas, tai sumontuokite maišytuvą su čiaupu. Primename, kad ant krosnelės patartina pilti karštą vandenį, o visas pirties konstrukcijas po maudymosi būtina išdžiovinti.
  9. Įrengtas grindų šildymas gultais neužimtoje vietoje. Tai nebūtina, tačiau palengvina eksploataciją, nes nereikia prižiūrėti grindų grotelių ir sumažina temperatūrų skirtumą pirtyje.

Ar galima upelyje surinktus akmenis naudoti krosnelėje?

Jeigu jūs gerai pažįstate akmenis ir esate tikri, kad tie akmenys kaisdami neišskirs sieros, asbesto ir kitokių pašalinių kvapų, tai taip*. Mes netgi manome, kad nėra skirtumo tarp akmenų rinktų iš upelio, kerjero ar laukų, tačiau yra didelis skirtumas tarp dažniausiai pas mus randamo granito, bei kitų akmenų ir parduodamo Vulkanito, Olivino -Diabazo ir žinoma Žadeito. Be kenksmingo poveikio, labai svarbu kiek ilgai akmuo nesutrupės kaitinamas ir atšaldomas, bei kaip greitai jis įkaista ir atiduoda šilumą, tai yra koks jo šiluminis laidumas?. Kuo krosnelėje mažiau akmenų ir kuo dažniau jūs pilsite ant jų vandens, tuo svarbiau akmenų kokybė. Jeigu nusipirkote elektrinę krosnelę, tai labai rekomenduojame nusipirkti ir akmenis, jeigu krosnelė malkinė ir ypač su tinklu, kur daug menkai įšylančių akmenų, tai galite pataupyti, tačiau nusipirkite nors dėžutę Olivino – diabazo ir sudėti pačioje karščiausioje vietoje virš pakuros – būsite maloniai nustebinti. Dar labiau skirsis Vulkanitas ir žinoma Žadeitas.

*DĖMESIO: elektrinėse krosnelėse pro kaitinimo elementus, o malkinėse pro pakurą ir šilumos nuėmimo kanalus turi cirkuliuoti oras ir nuimti šilumą. Akmenis būtina dėti paliekant tarpus oro cirkuliacijai ir juos reguliariai perrinkti, išmetant pradėjusius trupėti arba visus pakeisti naujais. Elektriniuose pečiuose Vulkanito akmenis reikėtų keisti po 300 darbo valandų, arba perrinkti ir vėliau perrinkinėti kas 150 darbo valandų. Naudojantis pirtimi 1-2 kartus per savaitę, pirmas kartas bus po 1 metų, o vėliau perrinkinėti reikės kas pusmetį. Olivino – Diabazo kiek dažniau, Žadeito tiekėjai deklaruoja, kad jis laiko daug ilgiau už kitus akmenis, tačiau konkrečių skaičių neturime. Jeigu pastebėjote, kad akmenų krosnelėje sumažėjo, jie sukrito tai reiškia, kad jau yra daug sutrupėjusių akmenų ir juos būtina nedelsiant perrinkti arba pakeisti naujais. Sutrupėję akmenys labai sumažina šilumos nuėmimą, dėl to blogiau kaista pirtis, sunaudojate daugiau malkų arba elektros energijos, deformuojasi ir sudega tenai, pradega pakura ir šilumos nuėmimo kanalai. Taip eksploatuojamai krosnelei garantija netaikoma.


Elektra ar malkos?

Patikėkite skirtumas tarp maudymosi pirtyse su geros ir prastos konstrukcijos krosnele daug didesnis, negu tarp pirčių su to pačio lygio elektrinėmis arba malkinėmis krosnelėmis. Jeigu jūs turite patalpą pirčiai su jau įrengtu kaminu arba trūksta elektros pajėgumų, tai neabejodami rinkitės malkinę krosnelę, o jeigu jūsų patalpa maža, sudėtinga įrengti kaminą arba mėgstate komfortą ir nenorite turėti rūpesčių su malkomis,šiukšlėmis nuo malkų, pelenais ir suodžiais, tai drąsiai rinkitės elektrinę krosnelę. Kuo daugiau akmenų įkaitina krosnelė, neperkaitindama pirties oro, tuo ji geresnė. Tiek elektrinėje, tiek malkinėje krosnelėje akmenys šilumą gauna nuo stipriai įkaitusio metalo (čia nekalbame apie dūmines krosnis). Elektrinės krosnelės kaitinimo elementai įkaista iki daug aukštesnės temperatūros negu pakura, ir daugelis įsitikinę, kad elektrinės krosnelės stipriau jonizuoja pirties orą, tačiau malkinės krosnelės pakuros paviršiaus plotas yra didesnis ir jis kontaktuoja su didesniu oro kiekiu, o ir elektriniai kaitinimo elementai pagaminti iš kokybiškesnio metalo. Norint,kad nesijonizuotų pirties oras tėra vienas sprendimas – jis neturi judėti pro įkaitusį metalą – krosnelės akmenų konteineris turi būti uždaras, o maudantis pirtį turi šildyti garas. Elektrinė krosnelė visada pigiau, nes prie malkinės krosnelės kainos reikia pridėti kaminą, ji užims mažiausiai pusę kvadratinio metro pirties daugiau, kuriuo nesinaudosite, bet reikės įrengti. Malkinės krosnelės negalima statyti prie medinės sienos, todėl ten reikės karščiui atsparių konstrukcijų. Jeigu galvojate, kad kūrenti malkomis iš kolonėlės pigiau – klystate, o įsirengti malkinę vėl išlaidos. Tiesa, elektrinei krosnelei reikia pakankamai didelių elektros pajėgumų t. y. iki 1kW kiekvienam garinės kubui. Jeigu pavargote nuo elektromagnetinių laukų ir norite grožėtis natūralia ugnimi, jeigu jūsų nežavi šviečiantys mygtukai, kuriais nurodysite kada ir kaip turi būti iškūrenta pirtis, tai rinkitės malkinę krosnelę. Kūrenimas puiki paruošiamoji pirties procedūros dalis.

Kokio dydžio pirtį įsirengti?

Žmogui atsisėsti reikia minimaliai 50cm ant 40cm pločio plauto. Jeigu nenorite alkūnėmis remtis su kaimynu, reikėtų 70cm. Jeigu ruošiatės vanotis, reikia pridėti po 40cm iš kiekvienos pusės. Gulimo plauto plotis minimaliai 60cm, kitaip viena ranka liks kabėti. Pagalvokite kur bus krosnelė? Reikia pridėti dar ir saugos atstumus. Labai dažnai molinio pečiaus atsisako tik todėl, kad nepagalvojo apie jam reikalingą vietą. Sėdintis vidutinio aukščio žmogus 90cm – taigi nuo viršutinio gulto iki lubų turi būti mažiausiai 100cm. Daryti šį atstumą didesniu nei 130cm laikome netikslingu, nes kuo jis didesnis tuo daugiau viršuje lieka neišnaudotos šilumos. Žmogui įprastas kėdės aukštis 40-45cm. Siūlytume šį atstumą išlaikyti ir tarp pirties gultų. Dėl grindų šiluminės inercijos pirties apačioje susidaro 20-30cm mažai judantis šalto oro sluoksnis, todėl ant apatinio plauto nereikėtų sėdėti, o jį naudoti tik kaip laiptelį. Šioje pirtyje gana patogu vanoti nuo 30cm laiptelio. Esant vietos jį galima padaryti platesnį. Suomijoje nuo seno statomos pirtys, kuriose plautai prasideda 100-150cm aukštyje, o pati garinė – iki 3,5m. Tokioje pirtyje temperatūros skirtumai tarp kojų zonos ir galvos zonų minimalūs (temperatūtų skirtumas priklauso ir nuo pirties ventiliacijos būdo).

Ar reikia apšiltinti rąstinę pirtį?

Visi rąstinių namų statytojai vienbalsiai tvirtina, kad tai niekam nereikalingas darbas, tačiau jie teisūs ne visada ir tai reikia apgalvoti įrengiant pirtį. Teko matyti grybus augančius ant apatinio rąsto tik antrus metus eksploatuojamoje pirtyje be apšiltinimo ir hidroizoliacijos iš vidaus. Jeigu jūs maudotės labai šlapiai ir pirtyje prausiatės arba atlikinėjate kitas pirties procedūras su vandeniu, tai verta susirūpinti. Tokioje, specialiai nedžiovinamoje pirtyje su metaline malkine, arba elektrine krosnele, grybų ilgai laukti nereikės. Kai kuriose malkinių krosnelių instrukcijose patariama, baigus maudytis, įdėti bent vieną malką, kad krosnelė išdžiovintų pirtį. To užtenka, kad išdžiūtų dailylentė ir gultai, bet žiemą išdžiovinti įmirkusią rąstinę sieną – labai sunku. O kaip senos rąstinės pirtelės? Čia kitokios krosnys. Tona karštų plytų ir tona dar karštesnių akmenų išdžiovina bet kokio šlapumo pirties sieną. Tokioje pirtyje kitą dieną po maudymosi būna 40 laipsnių šilumos, o jeigu lauke temperatūra nenukrenta žemiau 10 laipsnių šalčio, tai pirtyje vanduo neužšąla visą savaitę. Kitas argumentas už rąstinės pirties sienų šiltinimą yra nepakankama šiluminė varža ir šiluminis talpumas. Net ir esant labai storiems rąstams ir sąlyginai gerai šiluminiai varžai reikės daug laiko ir šilumos, kad įšiltinti vidinę rąstų dalį. Krosnelių gamintojai, renkantis krosnelę, rekomenduoja rąstinės pirties tūrį padauginti iš 1,5. Tai yra jums reikia pusantro karto galingesnės krosnelės, kas kainuos mažiausiai 300 EUR brangiau plius pusantro karto daugiau malkų arba elektros. Dar vienas argumentas už rąstinės pirties sienų šiltinimą yra iš rąstų bėgantys sakai. Jeigu nešiltinate pirties, tai nors lubas reikėtų padaryti iš lapuočių mediemos, o prie sienų padaryti atlošėlius. Po maudymosi sakus reikėtų nugaramdyti, stengiantis, kad nepatektų ant gultų. Su laiku išsiskiriančių sakų sumažės. Pagrindinis argumentas prieš rąstinės pirties apšiltinimą – rąstinės sienos kvėpuoja. Vienos pirčių konferencijos metu, mano karkasinėje dūminėje pirtyje maudėsi vedantys Suomijos pirčių specialistai ir šiuo klausimu mūsų nuomonės sutapo – oro cirkuliacija per rąstinę sieną yra tokia maža, o pirties ventiliacija – tokia didelė (iki 10 kartų per valandą), kad sienos konstrukcija pirties kokybei įtakos praktiškai neturi. Iš šešių dūminių tikrai elitinių Suomijos saunos asocijacijos pirčių, kurios kūrenamos šešias valandas, o pirtyje maudomasi dešimt valandų, nėra nėvienos su rąstine siena viduje.

Kaip prižiūrėti pirtį?

Pirties priežiūra nėra kažkuo ypatinga ir nereikalauja didelių pastangų. Čia keletas paprastų patarimų:

1. Paprasčiausią iš mums žinomų pirties priežiūros būdų siūlo Helo. Prie pirties durų laikykite rankinį šepetį ir kibirą su švariu vandeniu, o kiekvienas, paskutinis išeinantis iš pirties, tegul nuplauna gultus ir atlošus. Taip sugaištos 30 sekundžių po kiekvieno užėjimo į pirtį, leis ilgai mėgautis švaria ir gaivia pirtimi ne tik be jokios papildomos gultų ir atlošų priežiūros, bet ir apsieisite be jokios tam reikalingos chemijos.

2.Gero garo įrengtos pirtys padengtos bekvapio parafino aliejaus pagrindu, pagamintu impregnantu, specialiai pritaikytu medienos apsaugai pirtyse. Nedažykite, nelakuokite ir nebeicuokite jokių pirties detalių paprastais dažais ar lakais. Iš vienos pusės, medis turi kvėpuoti, be to danga gali gautis labai tanki ir atsiras pavojus nusideginti prisiglaudus, pagaliau įkaitus gali pradėti skirtis sveikatai pavojingos medžiagos.

3. Pasinaudojus ir išvalius pirtį, grindų groteles palikite atremtas, o pirties duris atviras, tegul pirtis išdžiūsta. Kartu išdžius ir priepirtis. Įsitikinkite, kad akmenys dar turi pakankamai šilumos pirčiai išdžiovinti, jeigu ne, įjunkite krosnelę 15min., arba įdėkite pora malkų į pakurą. Jeigu apatinio gulto karkaso apačia idealiai neišdžiuvo per 12val., tai šilumos buvo palikta per mažai.

4. Jeigu ant jūsų pirties gultų atsirado purvo arba prakaito dėmių (t.y. kelis kartus nesilaikėte punkto #1 reikalavimų), tenka imti šepetį ir naudoti vandenį su silpnu, švelniu valymo skysčiu. Jeigu valymo skystis nepadeda, galima naudoti muilą bei chloro turinčius baliklius, tačiau jie pakeičia medienos spalvą. Po valymo aišku reikia gerai nuskalauti ir išdžiovinti. Atnaujintus gultus (ypač su valikliais turinčiais chloro) reikėtų iš naujo nutepti apsaugine priemone pirties gultams, ji neleidžia purvui įsigerti į medieną. Kai kas rekomenduoja išsitepusius gultus nušveisti, tačiau dėmės būna įsigėrusios nevienodai, todėl gaunasi duobių, per kelis šveitimus galima atidengti gultų lentas iš apačios laikančius medvaržčius, be to praktiškai neįmanoma iššveisti tarpų.

5. Priklausomai nuo pirties naudojimo dažnumo, retsykiais su dezinfekuojančiu skysčiu reikėtų išvalyti pirties grindis, ant kurių bakterijoms rojus – šilta, drėgna, daug maisto – lašančio prakaito, ir niekad neįkaista iki joms pavojingos 600C temperatūros.

Naudojantis šiais paprastais patarimais jūsų pirtis tarnaus ilgai ir visada džiugins jus.


Kaip sureguliuoti hidrometrą?

Visi hidrometrai ir termometrai būna sureguliuoti gamykloje, ir nusipirkus naują prietaisą, tikrai nieko nereikia daryti. Jeigu įtariate, kad jūsų hidrometras rodo neteisingai, tai suvyniokite jį į šlapią audinį ir palaikykite pusę valandos kambario temperatūroje. Turėtų rodyti apie 95% drėgmės, jeigu ne pareguliuokite, kad rodytų 95% drėgmės.

Parašykite komentarą

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką Sutinku arba naršykite toliau.