Pirties mėgėjai dažnai diskutuoja apie pirties rūšį, pavadinimą, kaitinimosi būdą. Kiekvienas turi savo nuomonę, svarių argumentų dėl karščio bei drėgmės kiekio garinėje. Tačiau mūsų protėviams pirtis buvo gerokai paprastesnis dalykas. Jie pirtyje prausdavosi ir atsipalaiduodavo po sunkios darbo savaitės. Galbūt dėl to senovinėje pirtyje buvo darniai suderinti technologijos, komforto ir higienos dalykai.
Pirtis kaitina kūną ir gaivina sielą, jei ji kokybiškai pastatyta ir apgalvotai įrengta. Na, o jei kaitinimosi pirtyje būdas dar ir patikrintas laiko, tuomet mėgavimasis šiltu garu tampa kone dievišku. Tokius pirties malonumus teko patirti pagal autentišką modelį pastatytoje dūminėje pirtyje Liubavos kaime netoli Vilniaus. Viskas kaip senovėje – svaiginantis karštis, dūmo kvapas, vanojimasis vantomis, maudynės eketėje.
Archajiškos pirties atgimimas
Lietuvoje nuo seno garsėjanti dūminė pirtis nebuvo užmiršta. Šio tipo pirtimis ir dabar galima naudotis Dzūkijoje, Aukštaitijoje, jų nevengiama statyti ir šiandien. Kaip pasakojo dūminės pirties Liubave savininkas Saulius Grigaliūnas, pirties gurmanai šio tipo pirtis visuomet laikė aukščiausiu kaitinimosi pirtyje lygiu. Prie gero karščio, gausios drėgmės pridėkite dar ir nepakartojamą aromatą dūminėje pirtyje. Šiuo metu archajiškos kaitinimosi tradicijos itin sparčiai populiarėja Skandinavijoje. Lietuvoje susidomėjimas dūminėmis pirtimis taip pat didėja, tiesa, pamažu. Kad susidomėjimas didėja, liudija tas faktas, jog užsisakantieji pirties įrangą specializuotuose salonuose vis dažniau teiraujasi tamsios spalvos apdailos lentų, imituojančių dūminės pirties aplinką.
Dūminės pirties paruošimas
Naudojimasis dūmine pirtimi gerokai skiriasi nuo mūsų laikais paplitusių įprastų pirčių. Pirmiausia pirtininkas įkūrena krosnį. Paprastai ji kūrenama tol, kol viduje esantys akmenys įkaista iki raudonumo, o paviršiuje esantys rieduliai tampa balti. Kūrenimo procesas neįprastas tuo, kad visi dūmai iš krosnies veržiasi į pirties garinę ir pamažu išsisklaido pro lubų plyšius ar nedidelį langelį. Sudegus malkoms pakura kruopščiai išvaloma. Tuomet pirtis išvėdinama, o pirtininkas nuplauna visus plautus, suoliukus, atlošus. Juk dūminė pirtis po kūrenimo būna aplipusi suodžiais, smulkiais pelenais. Taigi, atgaivinta vandeniu garinė paruošta maloniausiam etapui – mėgavimuisi šiltais garais.
Liubavo pirtis
Šiais laikais pamatyti naujai pastatytą dūminę pirtį – vos ne didžiausia sensacija. Liubavos kaimo pirtis – tai didelė, kone 15 kvadratinių metrų ploto ir 3,3 metro aukščio patalpa. Jos sienos, lubos, gultai dėl dažno naudojimosi pasidengę juodu suodžių sluoksniu. Aišku, pirtis nuolat plaunama, todėl ji atrodo tarsi nudažyta sodriai juodos spalvos dažyve. Taigi, nė vienas iš pirties neišeina pajuodęs ar purvinas. Priešingai – toks naudojimosi pirtimi būdas yra labai sveikas, nes dūmai pasižymi dezinfekuojamomis savybėmis. Tokiose pirtyse netolimoje senovėje mūsų protėviai gydė ligonius, o moterys gimdydavo vaikus. Masyvi krosnis užima deramą vietą garinėje, tačiau suolų ir gultų konstrukcija taip pat įspūdinga. Sėdėjimui skirtos lentos sudėtos taip, kad pirtininkas vandenį galėtų šliūkštelėti apačion sėdėdamas. Dėl tokios konstrukcijos padidėja naudingas garinės plotas, tuo pačiu karščio vieta atitveriama nuo pirtyje besimaudančių žmonių.
Akmenų užkrovos svarba
Kaip ir bet kokios konstrukcijos pirtyje, dūminės pirties krosnies užkrovai labai svarbu parinkti akmenis ir juos teisingai sukrauti. Svarbu nenaudoti kalkakmenio ir titnago, nes tokie akmenys sproginėja juos užpylus vandeniu. Negalima naudoti ir tokių akmenų, kurie kaisdami išskiria kenksmingas dujas. Šiam tikslui dažniausiai naudojami granito rieduliai iš aplinkinių laukų. Arčiau pakuros kraunami didesni akmenys, o viršuje – mažesni. Galima naudoti atvežtinius olivino diabazo, vulkanito, avietinio kvarcito, žadeito akmenis arba muilo akmenį. Jie tarnaus ilgiau ir sukaups daugiau šilumos.
Ar akmuo tinka užkrovai, lemia trys savybės:
- kaip ilgai jis tarnauja, t. y., kiek daug kartų jis gali būti kaitinamas ir staigiai ataušinamas vandeniu, kol pradeda trupėti;
- kaip greitai įkaista ir atiduoda šilumą;
- trečioji savybė yra daugiau emocinė, susijusi su skleidžiama energija, aura.
Pilti vandenį ant akmenų pirtyje paprastai leidžiama tik pirtininkui ir jo pagalbininkui. Tai susiję ne su kokia nors griežta hierarchija, o labiau su patirtimi, kuri įgyjama maudantis vienoje ar kitoje pirtyje.
Šiuolaikinė dūminės pirties krosnelė
Dūminės pirties krosnies prototipas – apšiltinta statinė su keramine pakura – Suomijos kompanijos Narvi OY gaminamos krosnelės Aito. Viena vertus, tai ta pati krosnis, kurioje ugnis skverbiasi per akmenis ir į kaminą surenkamas dūmas, kita vertus, naujos medžiagos ir konstrukcija suteikia galimybę naudojant mažesnį malkų kiekį įkaitinti akmenis iki aukštesnės temperatūros ir sukaupti didesnį kiekį šilumos. Krosnelėje (akmenų krūvoje) arba atviroje molinėje krosnyje įkaista tik tie akmenys, kurie yra virš pakuros, be to, labai nevienodai. Po kūrenimo praėjus pusvalandžiui ar valandai jie praranda būdingą raudoną atspalvį, kitaip tariant, atvėsta. Tuo tarpu uždarame konteineryje jie gerai išlaiko karštį ir pirties procedūrų metu. Aito krosnys gali sušildyti bet kokio dydžio pirtį. Šios konstrukcijos krosnys gaminamos septynių dydžių. Mažąsias krosnis galima komplektuoti su 30 litrų vandens baku, juosiančiu krosnį, o didžiosios gali šildyti vandenį atskirai montuojamuose rezervuaruose. Kokybiškai atliktos išorės apdailos dėka Aito krosnys daug metų atrodo kaip naujos. Šios krosnys puikiai tinka šiuolaikinėms prabangioms pirtims.
Krosnelių konstrukcija
Malkines krosneles galima suskirstyti į du tipus. Pirmasis tipas – tai šilumą kaupiančios krosnys, tokios, kurios kūrenamos prieš kaitinimąsi pirtyje, o maudymosi metu naudojama tik akmenyse sukaupta šiluma. Šilumą kaupiančių krosnelių pakuroje deganti ugnis skverbiasi per šamotines sijas ir kaitina akmenis. Šimtmečius šios krosnys naudojamos dūmus surenkant į kaminą arba tiesiog juos išleidžiant per langą arba duris. Dar archajiškesnės ir paprastesnės krosnys būdavo surenkamos iš akmenų viduje paliekant tuštumą malkoms. Tokių šilumą kaupiančių krosnelių pasidaro ir mūsų kaimo gyventojai. Jas galima vadinti dūminių pirčių krosnių prototipu.
Antrasis malkinių krosnelių tipas – nuolatos kūrenamos krosnelės. Šio tipo krosnelių vartotojai naudoja daugiausia, gal dėl to jos nepelnytai vadinamos tradicinėmis. Tokios krosnys iš pradžių kūrenamos tam, kad įkaistų pirtis, o vėliau, kad būtų palaikoma pirties ir akmenų temperatūra. Jose ugnis dega metalinėje pakuroje visą maudymosi laiką. Nuo metalinės pakuros kaista aplinkui išdėlioti akmenys ir pirties oras.
Bėgant metams krosnelių konstrukcija buvo nuolatos tobulinama, tačiau teigiami pokyčiai siejami su dūminės pirties krosnimi – vienu atveju dūmus surenkant prieš akmenis, kitu –
už akmenų.
Patarimas: Jei naudojatės šilumą kaupiančia krosnele, pilti vandenį reikia nuolat, kitaip pirtis pradės vėsti. Ar gausiai, ar po truputį, priklausys nuo to, kiek karščio pageidaujate. Labai skiriasi, kaip pilamas vanduo: užpylus plačiai ant viršaus – garas būna šlapias, giliau – sausesnis, karštesnis. Pradedant maudytis, kai visi akmenys yra labai karšti, pilama plačiai ant viršaus. Kai maudantis viršutiniai akmenys atvėsta, šilumos ieškoma giliau esančiuose akmenyse vandenį pilant į vieną vietą.
Vygintas Čeikauskas